MIEŽAIČIŲ KAIMO BENDRUOMENĖS
ĮSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.MIEŽAIČIŲ KAIMO BENDRUOMENĖ (toliau įstatų tekste – Bendruomenė) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis, nesiekiantis naudos sau juridinis asmuo, sudarytas bendriems Bendruomenės narių poreikiams ir tikslams įgyvendinti. Bendruomenė veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais.
2. Bendruomenės teisinė forma – asociacija.
3. Bendruomenės pavadinimas – MIEŽAIČIŲ KAIMO BENDRUOMENĖ.
4. Bendruomenė turi savarankišką balansą, apvalų antspaudą su savo pavadinimu, atsiskaitomąją sąskaitą. Bendruomenė gali turėti valiutinę sąskaitą ir kitų sąskaitų Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose, taip pat sąskaitų užsienio valstybėse teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Bendruomenė atsako pagal savo prievoles jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Bendruomenė neatsako pagal savo nario prievoles, o pastarasis neatsako pagal Bendruomenės prievoles.
6. Bendruomenė turi teisę sudaryti įvairias sutartis, įsigyti ar nuomoti turtą, steigti įmones, užmegzti tiesioginius ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, dalyvauti kitoje veikloje, kuri atitinka organizacijos tikslus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Bendruomenė turi teisę teikti paramą ir labdarą bei gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka.
7. Bendruomenės veikla neterminuota. Bendruomenės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.
II. BENDRUOMENĖS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI,
VEIKLOS RŪŠYS
8. Pagrindiniai Bendruomenės tikslai ir uždaviniai:
8.1. vienyti, telkti ir ugdyti Miežaičių kaimo ir aplinkinių teritorijų, taip pat kaimų gyventojus, skatinti pilietinės visuomenės kūrimąsi gyvenamojoje vietovėje;
8.2. skatinti kaimo plėtrą Miežaičių kaime, esančiame Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, didinti kaimo gyventojų galimybes gyventi žmogaus orumą nežeminančiomis sąlygomis ir padėti integruotis į visuomenę, kai žmogus dėl amžiaus, negalios, skurdo ar kitų priežasčių pats nepajėgus to padaryti, įtraukiant į šį darbą kuo daugiau savanorių bei paruošiant juos šiam darbui;
8.3. formuoti gyventojų bendruomeninio gyvenimo tradicijas ir papročius;
8.4. siekti tenkinti svarbiausius Bendruomenės socialinius, kultūrinius, ūkinius poreikius;
8.5. siekti kurti saugią ir patogią gyvenamąją aplinką;
8.6. aktyviai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant Miežaičių kaimo plėtros planus bei programas Radviliškio rajone;
8.7. telkti suinteresuotų vietos valdžios, verslo, nevyriausybinių ir kitų įstaigų bei organizacijų pastangas ieškant tinkamiausių sprendimų kaimo vietovių ekonominei ir socialinei gerovei kelti;
8.8. rengti Bendruomenės projektus;
8.9. skatinti bendradarbiavimą su kitomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis bei kitomis įstaigomis ir organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje.
9. Pagrindinės Bendruomenės veiklos rūšys (pagal ERVK) yra:
9.1. Pagrindinė veikla :
94 Narystės organizacijų veikla.
9.2. Kitos veiklos rūšys:
58 Leidybinė veikla
69.02 Kita informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veikla
73.02 Rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa
79.90 Kitų išankstinio užsakymo ir susijusių paslaugų veikla
80.4. Suaugusiųjų ir kitas švietimas
85.51 Sportinis ir rekreacinis švietimas
85.52 Kultūrinis švietimas
85.59 Kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas
88 Nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veikla
88.99 Kita, niekur kitur nepriskirta, nesusijusi su apgyvendinimu socialinio darbo veikla
93 Sportinė veikla, pramogų ir poilsio organizavimo veikla
93.12 Sporto klubų veikla
93.13 Kūno rengybos centrų veikla
93.19 Kita sportinė veikla
94.12 Profesinių narystės organizacijų veikla
94.99 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla
96.04 Fizinės gerovės užtikrinimo veikla
10. Bendruomenė turi teisę vykdyti ir kitą, šiuose įstatuose nenumatytą, įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja Bendruomenės įstatams, ir reikalinga jos tikslams pasiekti.
Įstatymų numatytais atvejais Bendruomenė tam tikros rūšies veiklos gali imtis tik gavus įstatymų nustatyta tvarka išduotą leidimą ar licenciją.
11. Bendruomenė yra paramos gavėja ir teikėja.
III. BENDRUOMENĖS TEISĖS IR PAREIGOS
12. Savo tikslams ir uždaviniams įgyvendinti Bendruomenė įstatymų nustatyta tvarka turi teisę:
12.1. nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti savo tikslus ir uždavinius;
12.2. pirkti ar kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, jį naudoti, valdyti ir juo disponuoti;
12.3. samdyti asmenis įstatuose numatytai veiklai vykdyti;
12.4. gauti lėšų ar kitokio turto iš tarptautinių organizacijų, programų, teikiančių techninę, materialinę ir finansinę pagalbą, taip pat iš nevalstybinių organizacijų, fondų, fizinių ir juridinių asmenų bei kitų organizacijų kaimo bendruomenių plėtros skatinimui ir kitiems socialiniams tikslams įgyvendinti;
12.5. turėti atsiskaitomąją ir užsienio valiutos sąskaitas bankuose, taip pat valiutinę sąskaitą bet kurioje valstybėje;
12.6. naudoti gautas lėšas įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti;
12.7. vienytis į organizacijų sąjungas;
12.8. reorganizuotis, steigti įstatymų nustatyta tvarka padalinius;
12.9. nutraukti savo veiklą;
12.10. prisiimti įsipareigojimus ir sudaryti sutartis su partneriais;
12.11. įgyvendinti kitas Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytas ar jų nepažeidžiančias teises.
13. Bendruomenė privalo:
13.1. efektyviai naudoti lėšas ir turtą, skirtus įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti;
13.2. tvarkyti finansinės veiklos apskaitą, kuri atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimus, taip pat paramos teikėjų nustatytas sąlygas, neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams;
13.3. teikti finansinę ir statistinę informaciją organizacijos nariams, jeigu jie to reikalauja;
13.4. naudodama Lietuvos, užsienio šalių ir/ar tarptautinių organizacijų bei paramos teikėjų perduotą turtą ir lėšas bei atsiskaitydama už jų panaudojimą, vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais bei tų organizacijų ar paramos teikėjų nustatytais reikalavimais;
13.5. mokėti mokesčius įstatymų nustatyta tvarka;
13.6. padarius žalą fiziniams ar juridiniams asmenims, ją atlyginti savo turtu įstatymų nustatyta tvarka.
14. Bendruomenė gali turėti kitų, šiuose įstatuose nenumatytų teisių ir pareigų, jei jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.
IV. BENDRUOMENĖS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS, PRIĖMIMO Į BENDRUOMENĘ, IŠSTOJIMO IR PAŠALINIMO IŠ JOS TVARKA
15. Bendruomenės nariai turi lygias teises, nesvarbu, kokio dydžio nario mokestį jie moka, ar kokio dydžio paramą jie teikia.
16. Bendruomenės narys turi šias neturtines teises:
16.1. teikti pasiūlymus Bendruomenės veiklai gerinti;
16.2. dalyvauti Bendruomenės visuotiniuose narių susirinkimuose su sprendžiamojo balso teise (vienas narys – vienas balsas);
16.3. rinkti ir būti išrinktu į Bendruomenės renkamus organus;
16.4. gauti informaciją apie Bendruomenės veiklą;
16.5. bet kada išstoti iš Bendruomenės;
16.6. įgyvendinti kitas įstatymuose numatytas neturtines teises.
17. Bendruomenės narys privalo:
17.1. laikytis Bendruomenės įstatų;
17.2. mokėti nario mokestį visuotinio narių susirinkimo nustatyta mokėjimo tvarka;
17.3. vykdyti Bendruomenės organų sprendimus bei pavedimus;
17.4. aktyviai dalyvauti Bendruomenės veikloje;
17.5. tausoti Bendruomenės turtą.
18. Bendruomenės nariais gali būti pilnamečiai veiksnūs fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys – Radviliškio rajono savivaldybės Miežaičių kaimo ir jo artimiausios geografinės aplinkos gyventojai ir įregistruoti jos teritorijoje juridiniai asmenys, aktyviai siekiantys Bendruomenės tikslų, pripažįstantys organizacijos įstatus, neturintys jai ir (ar) Lietuvos Respublikos teisės aktams prieštaraujančių tikslų ir sutikę įnešti nustatyto dydžio stojamąjį mokestį. Visuotinio Bendruomenės narių susirinkimo sprendimu nusipelniusiam Bendruomenei Lietuvos Respublikos piliečiui bei gimtųjų vietų kraštiečiui gali būti suteikiamas Bendruomenės garbės nario vardas.
19. Norėdamas tapti Bendruomenės nariu, asmuo turi pateikti rašytinį prašymą Bendruomenės tarybai. Tarybos sprendimas dėl naujo nario priėmimo priimamas paprasta tarybos narių balsų dauguma.
20. Bendruomenės nariui išstojus ar jį pašalinus iš Bendruomenės, jo sumokėtas stojamasis nario mokestis ir kitos Bendruomenei perduotos lėšos bei kitas nuosavybės teise Bendruomenei perduotas turtas yra negrąžinami.
21. Bendruomenės narys gali būti iš jos pašalintas, jeigu jo veikla prieštarauja Bendruomenės tikslams ir Lietuvos Respublikos teisės aktams, trukdo įgyvendinti Bendruomenės uždavinius ir vykdyti jos funkcijas, jeigu jis daugiau kaip metus nesumokėjo nario mokesčio. Bendruomenės nariai šalinami iš bendruomenės Bendruomenės tarybos sprendimu, priimtu ne mažesne kaip 2/3 visų tarybos narių balsų dauguma. Tarybos sprendimą dėl pašalinimo iš Bendruomenės narys gali skųsti visuotiniam narių susirinkimui.
V. BENDRUOMENĖS VALDYMAS
22. Bendruomenė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Bendruomenė turi visuotinį narių susirinkimą, kolegialų valdymo organą – tarybą ir vienasmenį valdymo organą – Bendruomenės pirmininką, kuris kartu yra ir Bendruomenės tarybos pirmininkas.
Visuotinis Bendruomenės narių susirinkimas
23. Aukščiausias Bendruomenės organas yra visuotinis Bendruomenės narių susirinkimas, šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus, ne vėliau kaip per du mėnesius pasibaigus Bendruomenės finansiniams metams.
Visuotiniame Bendruomenės narių susirinkime vieno sprendžiamojo balso teisę turi kiekvienas Bendruomenės narys.
24. Visuotinius Bendruomenės narių susirinkimus šaukia Bendruomenės pirmininkas. Neeilinis visuotinis Bendruomenės narių susirinkimas gali būti šaukiamas, jei to raštu reikalauja daugiau kaip pusė Bendruomenės narių, arba tarybos sprendimu. Neeilinio visuotinio Bendruomenės narių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi ir Bendruomenės revizorius, nustatęs netinkamo finansų apskaitos vedimo ar lėšų panaudojimo atvejus. Neeilinio visuotinio narių susirinkimo iniciatoriai tarybai privalo pateikti svarstytinus klausimus bei sprendimų projektus. Šie klausimai yra įtraukiami į neeilinio visuotinio Bendruomenės narių susirinkimo darbotvarkę. Taryba turi teisę papildyti neeilinio susirinkimo darbotvarkę savo nuožiūra. Taryba negali išbraukti iš neeilinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės tų klausimų, kuriuos pateikė tokio susirinkimo iniciatoriai. Apie visuotinio Bendruomenės narių susirinkimo sušaukimą Bendruomenės pirmininkas kiekvienam Bendruomenės nariui raštu praneša ne vėliau kaip prieš penkiolika kalendorinių dienų iki visuotinio narių susirinkimo dienos. Raštiškam pranešimui prilygsta pranešimas, išsiųstas nario nurodytu faksu ar elektroninio pašto adresu su patvirtinimu apie pranešimo gavimą, taip pat viešas pranešimas, įstatymų nustatyta tvarka paskelbtas spaudoje. Visuotinis narių susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šiame punkte nurodyto termino, jeigu visi Bendruomenės nariai su tuo raštiškai sutinka. Visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, jeigu jame dalyvauja daugiau negu 1/2 visų Bendruomenės narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus šių įstatų 25.1. ir 25.9. punktuose nurodytus atvejus, kada sprendimai priimami 2/3 dalyvaujančių visuotiniame susirinkime narių balsų dauguma.
Tuo atveju, kai į visuotinį narių susirinkimą nesusirenka reikalingas Bendruomenės narių skaičius, ne vėliau kaip per mėnesį turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek susirinkime dalyvauja Bendruomenės narių.
25. Bendruomenės visuotinis narių susirinkimas:
25.1. priima, papildo ir keičia Bendruomenės įstatus;
25.2. tvirtina tarybos parengtą Bendruomenės veiklos programą, jei ji parengiama;
25.3. renka dvejiems metams ir atšaukia tarybos narius bei nustato jiems atlyginimus (jei nusprendžia, kad tarybos narių veikla yra atlygintina), renka dvejiems metams ir atšaukia revizijos komisiją(revizorių);
25.4. nustato Bendruomenės finansinės veiklos vidaus kontrolės tvarką, laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos, išklauso ir įvertina revizijos komisijos (revizoriaus) patikrinimo rezultatus, imasi priemonių revizijos komisijos (revizoriaus) nustatytiems trūkumams ir pažeidimams pašalinti;
25.5. tvirtina metinę finansinę atskaitomybę, tarybos pateiktą veiklos ataskaitą, svarsto ir tvirtina tarybos pirmininko ataskaitas;
25.6. nustato Bendruomenės narių stojamųjų įnašų ir metinio mokesčio dydį bei mokėjimo tvarką;
25.7. priima sprendimus dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu;
25.8. priima sprendimus dėl Bendruomenės buveinės pakeitimo;
25.9. įstatymų nustatyta tvarka priima sprendimą reorganizuoti ar likviduoti Bendruomenę.
26. Visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę rengia Bendruomenės pirmininkas, į ją įtraukdamas susirinkimo iniciatorių siūlomus klausimus.
Bendruomenės taryba
27. Tarp Bendruomenės narių visuotinių susirinkimų Bendruomenei vadovauja kolegialus valdymo organas – taryba, kurios praktinei veiklai vadovauja tarybos pirmininkas.
28. Bendruomenės tarybą sudaro septyni nariai. Tarybos nariai renkami visuotiniame Bendruomenės narių susirinkime paprasta jame dalyvaujančių narių balsų dauguma dviejų metų laikotarpiui. Visuotinis narių susirinkimas iš tarybos narių tarpo dviejų metų kadencijai išrenka Bendruomenės tarybos pirmininką, kuris kartu yra ir Bendruomenės pirmininkas. Tarybos nario ir pirmininko kadencijų skaičius neribojamas.
29. Tarybos nariu negali būti asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neturi teisės eiti šių pareigų.
30. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti visą tarybą arba pavienius jos narius nepasibaigus jų kadencijai.
31. Tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs tarybos pirmininką ne vėliau kaip prieš 14 dienų.
32. Tarybos posėdžiai rengiami ne rečiau kartą per ketvirtį ir yra protokoluojami.
33. Tarybos kompetencijai priklauso:
33.1. inicijuoti visuotinio narių susirinkimo sušaukimą;
33.2. teikti pasiūlymus dėl Bendruomenės veiklos;
33.3. rengti Bendruomenės veiklos ataskaitą ir teikti ją tvirtinti visuotiniam narių susirinkimui;
33.4. rengti Bendruomenės veiklos programą bei teikti ją tvirtinti visuotiniam narių susirinkimui, rengti Bendruomenės veiklos planus, analizuoti jų įgyvendinimą, teikti pasiūlymus dėl jų įgyvendinimo gerinimo;
33.5. inicijuoti įstatų pakeitimus ir papildymus;
33.6. svarstyti labdaros ir paramos teikimo klausimus, įgyvendinant šiuose įstatuose nurodytus Bendruomenės tikslus ir uždavinius;
33.7. atlikti Bendruomenės finansuojamų projektų atranką;
33.8. nustatyti Bendruomenės vidaus tvarką ir santykių su trečiaisiais asmenimis principus;
33.9. vykdyti kitas visuotinio narių susirinkimo valdybai priskirtas funkcijas.
34. Vykdydama savo funkcijas taryba:
34.1. priima sprendimus dėl Bendruomenės pareigybių;
34.2. priima sprendimus dėl naujų narių priėmimo ir pašalinimo;
33.3. priima sprendimus steigti, reorganizuoti, likviduoti Bendruomenės atstovybes bei filialus;
33.4. priima sprendimus dėl labdaros ir paramos teikimo, įgyvendinant šiuose įstatuose nurodytus Bendruomenės tikslus ir uždavinius;
33.5. tvirtina informacijos, kuri turi būti laikoma konfidencialia, sąrašą;
33.6. priima sprendimus kitais Bendruomenės įstatuose ar visuotinio narių susirinkimo nutarimuose tarybos kompetencijai priskirtais klausimais;
33.7. paskiria asmenį, atsakingą už narių registraciją ir jų apskaitą;
33.8. tvirtina Bendruomenės finansininką, užsako finansinės veiklos auditą bei tvirtina auditorių.
34. Tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas tarybos darbo reglamentas.
35. Tarybos posėdis teisėtas, jeigu dalyvauja 2/3 tarybos narių. Tarybos posėdžius šaukia tarybos pirmininkas, tačiau tarybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas tarybos narys. Tarybos priimami sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja nei pusė visų tarybos posėdyje dalyvaujančių narių. Sprendimai priimami atviru balsavimu. Balsams pasiskirsčius po lygiai, tarybos pirmininko balsas tampa lemiamu.
36. Likus ne mažiau kaip 10 dienų iki eilinio visuotinio narių susirinkimo taryba privalo parengti Bendruomenės veiklos ataskaitą. Šioje ataskaitoje turi būti:
36.1. metinė Bendruomenės veiklos finansinė apžvalga;
36.2. svarbiausi organizacijos veiklos kadencijos įvykiai;
36.3. Bendruomenės veiklos finansinė ataskaita.
37. Jeigu visuotinis narių susirinkimas nepatvirtina Bendruomenės veiklos ataskaitos arba Bendruomenės veiklą įvertina neigiamai, visuotinis narių susirinkimas turi teisę atšaukti visus ar atskirus tarybos narius ir išrinkti naujus tarybos narius.
Bendruomenės pirmininkas
38. Vienasmenis Bendruomenės valdymo organas – Bendruomenės pirmininkas:
38.1. atstovauja Bendruomenei, jos vardu sudaro ir pasirašo sutartis Su fiziniais ir juridiniais asmenimis;
38.2. organizuoja bei koordinuoja Bendruomenės veiklą;
38.3. šaukia ir rengia Bendruomenės eilinius visuotinius narių susirinkimus;
38.4. atsakingas už narių registraciją ir jų apskaitą;
38.5. atsiskaito už Bendruomenės veiklą tarybai ir visuotiniam Bendruomenės narių susirinkimui;
38.6. pagal savo kompetenciją atstovauja Bendruomenės interesams valstybinėse, kitose organizacijose, teismuose, santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis;
38.7. atidaro ir uždaro sąskaitas bankuose, priima ir atleidžia darbuotojus, užmezga ir palaiko ryšius su tarptautinėmis organizacijomis;
38.8. atsakingas už duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui;
38.9. priima kitus šiuose įstatuose ar visuotinio narių susirinkimo ar tarybos sprendimuose tarybos pirmininko kompetencijai priskirtus sprendimus;
38.10. gali atskiras savo funkcijas pavesti vykdyti vienam iš tarybos narių.
39. Bendruomenės pirmininkas privalo laiku rengti visuotinius Bendruomenės narių susirinkimus, užtikrinti Bendruomenės narių sąrašų parengimą, sudaryti visuotinių narių susirinkimų darbotvarkes, pateikti Bendruomenės nariams kaimo bendruomenės metinę finansinę atskaitomybę, jos veiklos ataskaitą bei kitą reikiamą informaciją darbotvarkės klausimams svarstyti.
VI. BENDRUOMENĖS LĖŠOS IR PAJAMOS, JŲ NAUDOJIMO
TVARKA
40. Bendruomenės lėšų šaltiniai:
40.1. stojamasis ir metinis nario mokestis:
40.2. nevalstybinių organizacijų, fondų, fizinių ir juridinių asmenų, taip pat iš tarptautinių organizacijų, programų bei kitų įstaigų ir organizacijų (jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams) gautos lėšos;
40.3. kredito įstaigų palūkanos už saugomas organizacijos lėšas;
40.4. labdara ir parama;
40.5. kitos teisėtai gautos lėšos.
41. Valstybės valdžios ir valdymo institucijos, savivaldybės gali skirti lėšų Bendruomenei tik konkrečioms kultūros, švietimo, sporto, sveikatos ir kitoms socialinėms ar kitokioms tikslinėms programoms įgyvendinti bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šios lėšos gali būti naudojamos tik toms programoms bei kitiems tikslams, kuriems įgyvendinti buvo skirtos lėšos, ir tik pagal lėšas skyrusios valstybės institucijos reikalavimus, pateikiant jų panaudojimą patvirtinančius dokumentus.
42. Bendruomenės turtas ir lėšos turi būti naudojamos jos įstatuose numatytiems tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos Bendruomenės nariams.
VII. BENDRUOMENĖS FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ
43. Bendruomenės finansinę veiklą kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, kai tai susiję su mokesčių mokėjimu.
44. Jeigu Bendruomenė gauna lėšų iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, taip pat valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų, savivaldybės kontrolierius ar kita atitinkamas funkcijas atliekanti institucija turi teisę tikrinti, kaip tokios lėšos naudojamos.
45. Bendruomenės turto ir lėšų apskaitą tvarko valdybos patvirtintas finansininkas, kuris atsako, kad ši apskaita atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus norminius aktus, reglamentuojančius šią sritį. Finansininkas gali dirbti visuomeniniais pagrindais, būti samdomas arba gali būti sudaryta paslaugų sutartis su įmone dėl finansų apskaitos tvarkymo.
46. Visus Bendruomenės dokumentus, kurių pagrindu yra naudojamos Bendruomenės lėšos, esančios Bendruomenės sąskaitose ir jomis disponuojama, turi pasirašyti Bendruomenės pirmininkas (ar kitas jo įgaliotas Bendruomenės narys ar darbuotojas) ir Bendruomenės finansininkas (ar už finansų tvarkymą atsakingos įmonės, su kuria sudaryta atitinkama sutartis, įgaliotas asmuo).
47. Valstybės ir savivaldybės kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti Bendruomenės veiklą.
48. Bendruomenės viduje Bendruomenės finansinę veiklą kontroliuoja visuotinio Bendruomenės narių susirinkimo dviejų metų laikotarpiui išrinktas revizorius. Bendruomenės revizorius privalo:
48.1. tikrinti Bendruomenės metinę finansinę atskaitomybę ir kitus finansinės buhalterinės veiklos dokumentus;
48.2. visuotinio Bendruomenės narių susirinkimo ar tarybos pavedimu atlikti Bendruomenės finansinius buhalterinius patikrinimus;
48.3. visuotiniame Bendruomenės narių susirinkime arba tarybos posėdyje pranešti apie atliktų patikrinimų rezultatus, teikti pasiūlymus dėl trūkumų šalinimo ir Bendruomenės veiklos gerinimo;
48.4. visuotiniame Bendruomenės narių susirinkime pateikti Bendruomenės finansinės veiklos patikrinimo metų ataskaitą;
48.5. kontroliuoti Bendruomenės narių stojamųjų, metinių mokesčių rinkimą, Bendruomenės narių apskaitą.
49. Bendruomenės taryba, pirmininkas, finansininkas arba jo funkcijas atliekantis juridinis asmuo privalo pateikti Bendruomenės revizoriui visus jo veiklai vykdyti reikalingus finansinius buhalterinius dokumentus.
VIII. BENDRUOMENĖS ĮSTATŲ KEITIMO IR PAPILDYMO
TVARKA
48. Įstatų papildymo ir keitimo iniciatyvos teisę turi Bendruomenės pirmininkas, taryba ir 1/4 Bendruomenės narių.
49. Bendruomenės įstatai keičiami ar papildomi visuotinio narių susirinkimo nutarimu 2/3 visuotiniame narių susirinkime dalyvaujančių Bendruomenės narių balsų dauguma.
50. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.
IX. BENDRUOMENĖS PADALINIAI
51. Bendruomenės filialai ir atstovybės steigiami, reorganizuojami ir likviduojami, jų vadovai skiriami tarybos sprendimu. Bendruomenės filialų ir atstovybių skaičius neribojamas. Filialai ir atstovybės nėra juridiniai asmenys ir veikia Bendruomenės vardu pagal Bendruomenės įstatus ir jos tarybos suteiktus įgaliojimus, kurie turi būti nurodyti filialų ir atstovybių nuostatuose. Filialų ir atstovybių nuostatus tvirtina taryba.
52. Filialų ir atstovybių turtas apskaitomas Bendruomenės finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje padalinio finansinėje atskaitomybėje.
53. Filialai ir atstovybės registruojami ir išregistruojami įstatymų nustatyta tvarka.
X. BENDRUOMENĖS REORGANIZAVIMAS IR VEIKLOS
NUTRAUKIMAS
54. Bendruomenės reorganizavimas ir veiklos nutraukimas vykdomas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, kitų įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka.
55. Priimti nutarimą reorganizuoti Bendruomenę ir patvirtinti reorganizavimo projektą turi teisę visuotinis narių susirinkimas 2/3 dalyvaujančių visuotiniame susirinkime narių balsų dauguma.
56. Bendruomenės veiklos nutraukimo pagrindas gali būti:
56.1. visuotinio narių susirinkimo sprendimas;
56.2. teismo sprendimas.
57. Institucija, nutarusi nutraukti Bendruomenės veiklą, skiria likvidatorių, nustato likvidatoriaus įgaliojimus, veiklos nutraukimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos Bendruomenės valdymo organai netenka įgaliojimų, jų teises ir pareigas įgyja likvidatorius.
58. Pasibaigus Bendruomenės veiklai, likęs turtas ir lėšos, patenkinus visų Bendruomenės kreditorių reikalavimus, atsiskaičius su asmenimis, dirbusiais pagal darbo sutartis, perduodami kitai ar kitoms organizacijoms, kurių tikslai artimi, o jei tokių nėra – kitoms asociacijoms arba labdaros organizacijoms bei labdaros ir paramos fondams.
XI. BENDRUOMENĖS SKELBIMŲ IR PRANEŠIMŲ SKELBIMO
TVARKA
59. Pranešimai apie Bendruomenės reorganizavimą ir likvidavimą, taip pat kiti vieši Bendruomenės pranešimai tais atvejais, kai to reikalauja įstatymai, skelbiami įstatymų nustatyta tvarka dienraštyje „Šiaulių kraštas“.
60. Kiti Bendruomenės pranešimai ir skelbimai gali būti skelbiami vietinėje ir respublikinėje spaudoje bei kitose masinio informavimo priemonėse.
XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
61. Kilus Bendruomenės veikloje klausimui, kuris nėra reguliuojamas šių įstatų nuostatomis, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatos.
62. Jeigu priėmus naujus įstatymus, Bendruomenės įstatai neatitinka šių įstatymų, Bendruomenė privalo savo įstatus suderinti su priimtais įstatymais artimiausiame įgalioto valdymo organo susirinkime. Kol Bendruomenės įstatai nesuderinti su naujai priimtais įstatymais, Bendruomenė vadovaujasi įstatymų, o ne įstatų normomis.
Įstatai priimti ir patvirtinti visuotiniame MIEŽAIČIŲ KAIMO BENDRUOMENĖS narių susirinkime 2010 m. lapkričio 21 d.
Steigiamojo susirinkimo įgaliotas asmuo Lina Dikavičienė